Pastaraisiais metais vis labiau suprantame, kaip mūsų mityba veikia ne tik kūną, bet ir protą. Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kaip mityba gali paveikti smegenų veiklą ir net mūsų psichinę savijautą. Knygos „Psichodietetika kiekvienam, arba apie sveiką santykį su maistu“ autorės, imuninės mitybos ir mitybos psichiatrijos specialistė gydytoja Joanna Jurek ir psichodietologė Kinga Wittenbeck pabrėžia, kad mityba atlieka pagrindinį vaidmenį ne tik palaikant gerą fizinę sveikatą, bet ir psichinė sveikata.
Emocinis dietos vaidmuo
Kinga Wittenbeck pažymi, kad maistas dažnai vaidina emocinį vaidmenį mūsų gyvenime, pavyzdžiui, valgant tortą gimtadienio vakarėlyje. Normalu ir sveika, kai maistas tampa mūsų ritualų ir švenčių dalimi. Tačiau problema iškyla, kai pradedame vartoti maistą, kad susidorotume su stresu ir neigiamomis emocijomis, kurios gali sukelti nesveikų įpročių ir galiausiai valgymo sutrikimų.
Valgymo sutrikimai ir stresas
Esant ilgalaikiam stresui, mūsų kūnas gali reaguoti padidindamas kortizolio gamybą, o tai sutrikdo impulsų kontrolę ir gali paskatinti mus ieškoti palengvėjimo valgydami. Laikui bėgant toks elgesys gali išsivystyti į valgymo sutrikimus, kurie neapsiriboja anoreksija ar bulimija, bet apima daugybę nesveikos mitybos įpročių, tokių kaip kompulsinis persivalgymas ar ribojančios dietos.
Psichobiotikai ir žarnyno mikrobiota
Kitas svarbus aspektas, į kurį atkreipia dėmesį specialistai – žarnyno mikrobiotos vaidmuo palaikant psichinę sveikatą. Žarnyno bakterijų gaminamos biologiškai aktyvios medžiagos gali turėti įtakos neuromediatorių, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, gamybai, kurie atlieka pagrindinį vaidmenį reguliuojant nuotaiką ir elgesį. Psichobiotikų, t. y. probiotikų, turinčių įtakos psichinei sveikatai, vartojimas gali padėti gydyti nerimą, depresiją ir palengvinti streso simptomus.
Uždegiminė depresijos teorija
Dieta taip pat gali turėti įtakos uždegimui organizme, kuris vis labiau siejamas su depresijos ir kitų psichinių ligų išsivystymu. Dietos, kuriose yra daug perdirbtų maisto produktų, sočiųjų riebalų ir angliavandenių, gali sukelti uždegimą, o dietos, kuriose mažai priešuždegiminių žymenų, pavyzdžiui, Viduržemio jūros dieta, gali padėti sumažinti depresijos simptomus.
Pagrindai yra patys svarbiausi
Pabrėždami pagrindinių sveikatos veiksnių, tokių kaip tinkamas miegas, mityba, fizinis aktyvumas ir skysčių suvartojimas, svarbą, specialistai primena, kad šių aspektų negalima ignoruoti ir tikėtis, kad papildai išspręs visas problemas. Pavyzdžiui, tinkamas miego kiekis gali labai paveikti nuotaikos reguliavimą ir bendrą psichinę pusiausvyrą.
Iš Katarzynos Czechowicz straipsnio aišku, kad mūsų santykis su maistu turi didelę reikšmę ne tik kūnui, bet ir protui. Šių santykių supratimas leidžia sąmoningai formuoti mitybos įpročius, kurie palaiko tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Daugiau informacijos šia tema rasite straipsnyje adresu šaltinis.
Kviečiu skaityti toliau sekančiose dalyse, kuriose ir toliau aptarsime dietos įtaką psichikos sveikatai bei praktinius patarimus besidomintiems psichodietetika.